World Press Photo, 2025
Jau kelis metus iš eilės stengiuosi nepraleisti šios parodos (kaip ir Lietuvos spaudos fotografų apdovanojimų, tačiau juos, kaip tyčia, vis kažkaip pražiopsau, bet čia kita istorija 🙂 ) nuo tada, kai sužinojau apie jos organizavimą Lietuvoje. Parodose daugiausia eksponuojamos žiauraus pasaulio, žmonių ir įvykių akimirkos – džiaugsmo daug nebūna (apart kelių įdomesnių pasakojimų, kurie nesusiję su siaubingais įvykiais), bet įvertinu sudėtingą fotografų darbą, taip pat ir galimybę pamatyti pasaulį ir kas jame vyksta visiškai kitokiu kampu, kuriuo paprastai nepamatysime.
Fotografijos – ne vien tai, kas traukia į šią parodą. Kasmet jos organizuojamos lokacijose, kurias vienodai smalsu pamatyti: Kilo Health ofisai, CyberCity, o šiemet – naująjį HERO verso centrą Kalvarijų g. – dar tuštokas, bet parfumo pasirinkimas, laiptų gražumas ir erdvės pojūtis – įsivaizduoju save norintį tokiame dirbti ☺️

Ir ačiū Lietuvos spaudos fotografų klubui už galimybę pasipildyti trūkstamais LSF albumais iš karto, kurie dar buvo pasiekiami! Norima kolekcija beveik pilna, tikiuosi pavyks dar ir tuos kelis trūkstamus metus užpildyti. Pirmąjį, pamenu, kurį pavyko parsivežti, buvo 2008 metų albumas, pavykus sudalyvauti ir apdovanojimų ceremonijoje Rotušėje 👏

Taip, Spotify Wrapped yra gana laukiamas kiekvienų metų įvykis, tik pastaruosius kelis metus rezultatai nestebina, nes puikiai pavyksta prisiminti klausomiausias dainas ir atlikėjus 🙂 Taip – I’m a fan, ir taip – jau laukiu rugpjūčio 🫶
Šiemet Spotify nebuvo vienintelė platforma muzikai, nors tai klausomiausių sąrašo, ko gero, nepakeistų, tačiau keli nauji lietuviški atradimai prasisukę nemažą kiekį kartų:
Kelios kitos dainos, kurios atsirado arba paskutiniu metu sugrįžo į grojaraščio viršų 😌
Labrinth – Still Don’t Know My Name
Hippie Sabotage – Life Happens
Beach Weather – High In Low Places
“People should not be afraid of their governments. Governments should be afraid of their people.”
– Alan Moore
Kiek iniciatyvos, kokia vienybė, kokia proud akimirka (tiksliau visos akimirkos per visas Šalin rankas nuo laisvo žodžio protesto dienas)!
Akivaizdu, kad viskas turi savas ribas, jos gražiame pasaulyje neturėtų būti peržengtos iš viso, bet norisi tikėti, kad visų balsai buvo išgirsti aiškiai ir bent tokia riba nustatyta. Išvien! ✊

Gruodžio šventės yra puikus metas aplankyti ir pasipuošusias studijas, o kaip seniai studija lankyta apskritai – gera sugrįžti ir linkiu sau lankyti jas dažniau. Sukurkime kažką gražaus kartu! 📸
O galvojantiems ir vis nedrįstantiems išbandyti baiminantis dėl apšvietimo, quick pro tip: teiraukitės ar studija turi bent 300W galingumo pastovios šviesos šviestuvą (galingesnis – dar geriau) su didesnio diametro paraboliniu softbox’u arba, dar geriau ir paprasčiau, Lantern tipo softbox’u. Tokio rinkinio tikrai užteks šventinei fotosesijai ir eksperimentams taip pat ☺️
@Šiaurė Studios / Nanlite FC-500B + LT-120

Metus užbaigiu pradėdamas skaityti Prabusiu Šibujoj (Anna Cima), kuri jau įtraukė ir sudomino iškart nuo pirmųjų puslapių! Nepaisant to, kad neypatingai mėgstu skaityti daugiau nei 300 puslapių turinčias knygas, nes neperskaityti pradėtų nemėgstu dar labiau, tačiau įtariu, kad su šia tokio rūpesčio nebus ir skaityti neprailgs 🙂
Nors šiemet “Books Wrapped” titulavo japonų rašytojų knygos, iš visiško susižavėjimo Japonija, tęsiu įdomių japonų ar kitų Azijos šalių rašytojų knygų paiešką ir toliau, ši – net ir neparašyta japonų – knygyne akį patraukė iškart. Nesunku atspėti kodėl 🙂 Iliustracija puikiai perteikia atsiminimus iš Tokijo.


Trys knygos, kurios šiemet gavo penkias žvaigždutes iš manęs. Visos skirtingos, bet savitai sužavėjo, įkvėpė ir praturtino!
Pasidalinkite savo 2025-ųjų penkių žvaigždučių skaitiniais! 🙂



Kiekvienam iš Jūsų – bent vienos išsipildžiusios svajonės per ateinančius metus! 🧡
Muzikinė nuotaika ir kuklūs manifestai 2026-iesiems sau: fotografuoti, skaityti, keliauti ir sveikatos gyventi!














































































